įvoda

į́voda sf. (1) 1. N, [K], Š, NdŽ vandens ar dujų traukiamieji, nutekamieji vamzdžiai: Vandens į́voda BŽ58. Dujų į́voda BŽ93. Vanduo, susirinkęs prie įvodos krano, kuriuo niekas nesinaudojo, užšalo, ir kranas virto ledo gabalu J.Jabl. Technikai tiesė įvodas vandeniui ir orui pumpuoti rš. 2. griovys: Apsistojo pas vandens įvodą CII911. 3. teismo vykdomas šeimininko įvedimas į jam priteistą žemę, namus: Ir priteisė, ir į́voda buvo, o ans vis tiek neleido gyventi Užv. 4. Š pagunda: Būčiau nedirbęs – anie vyrai mane sutikę į́vodon įveda, t. y. pagundina J. Sergėkis į́vodos, kad nepasigertum J. Į́vodon veda šešuras, kad nepasiduočiau, barčiaus J. Tik įvodon įvedė (suviliojo) su žemės dalijimu Ggr. Į́vodon veda Krt, Slnt. 5. Rk pievos kąsnelis, įsilenkęs į upelį, kaip ir pusiasalis.